SKAUDANČIOS GALVOS PAGELMĖS

T. S. Butkus „Generuotos Kalbos Mutacija“, 1996 „Vario Burnos“, Vilnius

Tomo S. Butkaus poezijos knygelė „Generuotos kalbos mutacija“ (tik sausom šakelėm užmaskuota aliuzija į A. Mackaus „Ornamentuotos kalbos generaciją“) visais įmanomais būdais iliustruoja savo pavadinimą. Pradėti reikėtų nuo poezijos pateikimo formos, nes pirmiausia skaitytojas su ja ir susidurs. Visi trylika puslapių – negailestinga faksimilinių leidinių mados parodija. Tačiau pasišaipymas čia tik tarp kitko. Sunkiai iššifruojami tekstai jungiasi į konceptualią visumą su dėmėmis, kurias galima manyti esant informatyviais ornamentais ar nuorodomis į iliustracijas. Visus puslapius persekiojančios ir jungiančios sąvokos galėtų būti dvi. Tai ta pati generuotos kalbos mutacija, minima tik tarp eilučių ir viršelyje, bei poezijos pagelmės. Pastaroji sąvoka – T. S. Butkaus kūrybinės savianalizės padarinys. Skaitydami tekstus jos nematome, bet eilėraštyje Nr. 12 apie pagelmę kalbama jau kaip apie duotybę:

beveik mirusios jau
mūsų pagelmės
dievagoti syvai kulnyse
achilo dovanos viduržemio
tautų kraustymesi…

Pagelmės – įvairiais variantais pasikartojančios apibendrinančios sąvokos, aplipdytos pasąmoniniais, dažnai anatominiais įvaizdžiais ir yra pagrindinis skiriamasis T. S. Butkaus stiliaus bruožas. Abstrakcijų bei tarptautinės kilmės būdvardžių kolekcija ir anatominių, fiziologinių bei kitokių pasaulio fragmentuose leidžiančių susiorientuoti terminų rinkinys sudaro žodyną, kuriuo Tomas naudojasi, pasirinkęs universalesnes temas nei jo „aš“. Pasąmonės produkcija „generuotos kalbos mutacijoje“ nėra savitikslė. Jaučiamas užmojis (kiek panašus į Mackaus ir Rubavičiaus) savo galvos skausmu išreikšti ištisą erdvę, pripildytą skaudančių galvų. Ir ta erdvė gali būti karta, ne savo valia pasirinkta visuomenė. Gali būti ir generuotos kalbos mutantų kolonija. Paskutinis knygelės eilėraštis „Paryžiaus ieškantiems vaikams tėvynės“ galutinai ir daug koncentruočiau nei dvylikoje kitų, atidengia kortas su jose pažymėtais adresatais, adresantais, idėjomis, temomis ir pan.:

nepatekę pro triumfo arką
lieka spalvų atspalviuose
irstančiose betono plokštėse
tikėdami atminties gailestingumu…

Norintys perskaitys (nors tai bus nelengva) ir viską išsiaiškins. Na, o kas yra pats autorius – kliedintis politikas, ligotas netikras pranašas ar geras sąvokų žonglierius – konceptualas –„Generuotos kalbos mutacija“ per liesa atsakyti. Ji tėra vieno kruopščiai atlikto T. S. Butkaus eksperimento liudytoja.

„Šiaurės Atėnai“, 1996 m. lapkričio 30 d.