ANT TILTO

ant tilto virš vasaros šventės
laukiu ateinančio lapkričio
kaip teisieji laukdavo rytdienos
kaip teisiųjų vaikai laukia mirties

laukiu ateinančio lapkričio
nors nežinau kam jo laukti
turbūt išprotėčiau jei nieko nelaukčiau
o laukdamas vis vien išprotėčiau

pavirtau į purviną lietų
ant tilto virš vasaros šventės
aukštai virš blunkančių pievų
šalia tokio netikro dangaus

pasirodo kaip danguj taip ir ant žemės
nesibaigia netgi keisčiausia giesmė
o priekyje – lapkritis
beformė ir bedvasė jėga

ir mano laikas beformis bedvasis
negaliu net žvilgsniu atsiremti
vienu metu aš moderniškas dievas
ir emigrantas ir purvo lietus

skaidrūs lašeliai nuo tilto krenta į saulę
(tai tik vaikystės ryto detalė)
rytas seniai į kapus nugiedotas
viskas kas liko – ruduo

ruduo virš vasaros šventės
ant tilto kur lapkričio laukiu
kaip rytdienos lauks mūsų vaikai
kaip mes patys laukėm mirties

1994