ant tilto virš vasaros šventės
laukiu ateinančio lapkričio
kaip teisieji laukdavo rytdienos
kaip teisiųjų vaikai laukia mirties
laukiu ateinančio lapkričio
nors nežinau kam jo laukti
turbūt išprotėčiau jei nieko nelaukčiau
o laukdamas vis vien išprotėčiau
pavirtau į purviną lietų
ant tilto virš vasaros šventės
aukštai virš blunkančių pievų
šalia tokio netikro dangaus
pasirodo kaip danguj taip ir ant žemės
nesibaigia netgi keisčiausia giesmė
o priekyje – lapkritis
beformė ir bedvasė jėga
ir mano laikas beformis bedvasis
negaliu net žvilgsniu atsiremti
vienu metu aš moderniškas dievas
ir emigrantas ir purvo lietus
skaidrūs lašeliai nuo tilto krenta į saulę
(tai tik vaikystės ryto detalė)
rytas seniai į kapus nugiedotas
viskas kas liko – ruduo
ruduo virš vasaros šventės
ant tilto kur lapkričio laukiu
kaip rytdienos lauks mūsų vaikai
kaip mes patys laukėm mirties
1994