ANTSKRYDIS

vėsiame krintančių bombų pavėsy
mes bėgame languotais kalendoriais
kranų strėlių kryptim
į metalinius pelenus lietaus
į nišas apleistos bažnyčios
rezervuotas mūsų iškamšoms
į stiklą dar nepagimdyti televizoriaus
kuris rytoj puikiausiai apsieis
be mūsų mirgesio
stogų moliniuose plyšeliuose
į dyzelinių rojaus paukščių dūzgesį
išpranašausiantį mus pelkėms
jei bus vėlu tikėti pranašystėmis
kai kalendorių finišas
įstrigs tarp vasaros skeveldrų

1996 05 02