ARTĖJIMAS PRIE DEBESIES

laikas pabust
rytas moka palaukti
sustingęs žalioje rasoje
siūlau rankom paliesti vėją

krisdami saulės dievo taksi
raudonom rankom ryškiai pamokit
kad vaivorykštė pažirtų
į spalvotų trikampių srautą

mintyse pasodinkit ąžuolus
ir neškite dangų į kambarį
nes per pastelinius dūmus
artėjame prie debesies

jau matyti visa jo didybė
kai gaudžiant nebyliai dainai
ir aliuminiam lietui praūžus
atsiveria tūkstančiai oro angų

viskas chaotiškai irsta
ir viskas keistai užsimiršta
ir visas mūsų slidus gyvenimas
tik pusiau aklas artėjimas prie debesies

1993 01 05