AUGALAS

Aš esu kažkoks nežinomas augalas,
Einantis Vytauto gatve ir siurbiantis angliarūgštį.
Kai miestas vėl susimaišo su pilku sniegu,
Aš pajuntu, kad man rūgštu.

Rūgštu kaip žemuogei piliakalnio šlaite,
Ir laikinai aš pavirstu į ją.
Aš nieko nematau ir negirdžiu,
Tik griovio kvapą ir marias jaučiu.

Rūgštu man darosi, kai pagalvoju –
Mane buldozerių vikšrai kapoja.
Ir niekam deguonis mano ne galvoj
Rūgščiausioje materijos migloj.

1989 11 27