DVASIŲ LAISVALAIKIS

karštos dykumos laukiniam katile
sukrautos akmeninės sienos
ir jų skaitytojai pilkai pasvirę
stovi prie aklo žalsvo dangaus

atėjus vakarui nuo jūros beprotybės
kalėdiniams žaisliukams skambant danguje
dangaus krauju aplaistytos atbunda sienos
ir ilgesingai kaukia kviesdamos dvasias

o dvasios renkasi į šią laukinę vietą
atskridusios mėnulio geležinkeliu
arba atplaukia kaip delfinai jūra
atšliaužia amputuotom kojom dykuma

gyvųjų ir palaidotų po viksvom sielos
pabėgusios iš realybės siaubo
ir sergančių šamanų šmėklos
susirenka šešėly geraširdžių sienų

tarp kūčių dvasios lošia kortom
ar vaikštinėja negyvais laukais
badydamos raudonais žvilgsniais žemę
ir mėnesio apakintas žvaigždes

tiktai kai po dangum atbunda jūra
ištraukus saulę už rausvų plaukų
ir nors gaidys iš mandagumo pasikoręs tyli
sugrįžta dvasios į racionalius sapnus

1992 11 20