šiaurėje pragaras
tas pats rytuose
išdegina panages
vakarų šviesa
juodas kelias su pilka mašina
slysta per sniegą į pūgą
mėlynos mirtys maišos su snaigėm
ir užtveria kelią į pietus
ant plento švelnios varnos plunksnos
ant blizgančios jūros praeities salos
graudžiai ošia pakelės
žinok visur tu svetimas
pabaiga neišauš prieš mano akis
vien pradžia šaipos rausvai
visi žingsniai vienodai sustingsta laike
ir aš lekiu visata palikęs savo ėjimą
pragaras šiaurėje
ir kitoje pusėje
pavirto į žiedą
ledinėje upėje
1992 kovas