Gaila, kad kelias eina ratu…

Gaila, kad kelias eina ratu
Galėtų jis vesti nors ir į tamsą
Nes kitur nenueisi, nepasiekęs nirvanos
O paklysti dilgynėse – ne baisus turizmas.

Gal pasakysi man, kur jau buvai?
Tikriausiai grįžai nepriėjęs bažnyčios?
Užjaučiu, kad dar nepasitaikė tau urvo
Ar bent seno voratinklio.

Ir vis dėlto man patinka purvas ant tavęs
Ir dryžuotos akys, užspringusios rasa.
Nepasisekė, bet dar ne galas.
Tik, gaila, kelias eina ratu.

Mesk tu tą laikraštį
Valgyk konservus
Matai – laivas plaukia
Iš šiaurės į vakarus

Palauki dar mėnesį
Ir žūsi kaip bitė
Pamiškėje išsiurbusi
Orą darbymečiui.

Negalima delsti
Nors galima klaidžioti
Tada tau atleis
Už atominį karą

Laivas linguoja
Pakvaišusią įgulą
O saulė laka
Gėlą jūros vandenį.

Prisėski minutei
Ant purvino tako
Purvu tu nušliauši
Pirmyn paskui laivą

(nebaigta ir nereikia – aut. past.)

1991 gegužė