GATVĖ KVAILU PAVADINIMU

pro medines sienas
kaip pro langus
matau savo vaikystę
šiandieninės saulės apšviestą
ir taip čia netinkančią
kaip miestui mergaitė
upėm pakvipusi
aš matau savo vaikystę
nors matyt nebegalima
nors matyti jau uždrausta
nors viskas nevykusiai paslėpta
nors uždažyta viskas
nuodingais acetoniniais dažais
taip
aš dažnai sapnuodavau vaikystę
ir regėdavau pats save
o dabar vaikystę matau
save tik sapnuoju
sapnas sapnas sapnas
tai tik reklaminis triukas
kad galėtum paklysti
tarp vieno nukirsto medžio
kurį vėl matau augantį
leidžiantį šaknis į gatvę
ir ją nudažantį
lapų krauju
kiekvienas sekantis matymo gurkšnis
gali būti nuodingas
ir bet kada medinės sienos
gali likti
tik
medinėm sienom
ir bet kas sapną gali pakeisti
į gatvę kvailu pavadinimu

1993 08 03