GYVENIMO PLOKŠTUMA

aš rašau diktofonu dailyraštį
kad įtikčiau spalvotiems balandžiams
kad galėčiau pragert šaltus debesis

mano kojos keliauja vien vandeniu
jos iš viso negali keliauti
tiktai bando apgaut patį miegą

aš esu vien tik pašto keleivis
lietumi sukapotam pasaulyje
kur niekas nepailsi per amžius

mano krantas pajunta tą prasmę
kaip sunkus atkeliavęs metalas
kai savęs nevaldai ir nukrist nebegalima

1993 04 18