ĮBRIDUS ANTRĄ KARTĄ Į TĄ PAČIĄ UPĘ

ką aš veiksiu rūke paskandintoje pievoj prie upės?
kas mane atvedė čia po tiek metų?
tik mėnesio sostas akmeniniam dangaus altoriuj
tegali prabilti ir duoti atsakymą

dangaus šventykla išnirusi taip netikėtai
liepsnoja didybe ir nieko neaiškina
tik upė sugėrusi kosmoso spindesį
basas kojas paliečia tyliai ir švelniai

žiūriu į pietų horizontą kaip tegali žiūrėti
ant pasienio stulpo nukryžiuotas klajūnas
tik niekas neskuba duoti atsakymo
ir net upės glamonės nesugriauna vienatvės

todėl stovėdamas prie spindinčios upės
žiūrėdamas į akmeninę dangaus šventyklą
svarstau ar grįžti į kaligrafišką guolį
ar eiti lunatiko žingsniais į priekį
karštą ir pamirštą priekį

1992 11 07