IŠSILAISVINIMAS

noriu įsiūbuot vakaro išgraužtom rankom
pasaulį apžiosiantį kruviną gaisrą
tai būtų kažkas panašaus į maištą
norėčiau matyt šiltai tekančią pergalę
ir paskutiniąją dieną
kovoj
žūt nuo paklydusios kulkos
išėjęs į tirpstantį taką
pažiūrėt mėlynų angelų

noriu kad tada kaip klajojanti valtis
atplauktų mintis – vienintelis būties taškas
kuris nusipelno kad jį pavadintum gyvenimu
dangus užsičiauptų
kaip vieną springstančią vasarą
kai tik pro siaurą juodą plyšį
tyliai lašėjo balti paukščių dantys

aš nenoriu sunaikinti savęs
o tik noriu susprogdinti viską aplinkui
kad kažkieno švelnūs pirštai
paliestų mane ir daugiau nesislėptų
už visada šiapus išdygstančio
juodo akmens

1993 05 06