skubėk pabusti ir žiūrėk į dangų
kur jau patekėjo pranašauta žvaigždė
kurios laukimas buvo mūsų gyvenimas
o jos nebuvimas – mūsų nelaisvė
dabar atsiimk visų prarastą laiką
kuris žydromis srovelėmis varva dangum
statyk prie upės amžiną namą
vien tam kad jį sugriautų šviesa
o aš dar kiek pasiliksiu
alsuojančio kalno mansardoj
dar palauksiu kol mano gyvenimą
perdažys pranašauta žvaigždė
1993 04 04