Jis žengia per žaliuojantį rūką…

jis žengia per žaliuojantį rūką
užgęsta kibirkščiuojantis vakar
ant marškinių raudonos girliandos
ir geltono neono kiemai
rankoje stiklinis gaublys
jis jau gaudo greitkelio blyksnius
dangus kvėpuoja giliai
švinta aštrūs nematomi paukščiai
ir jis prisipildo rasos

štai ir ji ant juodo ežero medžio
įsisupusi į lengvą
penktą valandą ryto
džiunglių gyventojų raištis
paskelbia jos plaukus
juodus iki radijo kriauklių
po vandeniu
tiltais ir aukšta žole
išplaukia į veidrodį
transliuojantį šeštą valandą ryto
prie upės
ji ištiesia ranką
ir žaliuojantis rūkas įkaista medum
pienas atvėsta rytojaus rasa

2001