KAI ANTRĄKART PABUNDI

šuoliai nuo degančių bokštų
laikrodžių akys danguj
begalinės šachmatinės plokštumos
ir tūkstančiai sparnuotų naujienų
viskas pavirsta į ilgą ir plačią
metagalaktinę aureolę
kai tu antrąkart pabundi

kai tu pabundi iš naujo
ieškai pažįstamų žvilgsnių
skraidai tarp guminių skulptūrų
krenti į žinojimo dugną
ir širdį išleidi į dykumą
kad surastų tavo brolius ir seserį
kai tu antrąkart pabundi

tu prisimeni didįjį miegą
ir pasipuoši saldžia šypsena
be žodžių atplaukia iš šiaurės
naujieji tavo namai
nusileidžia naujas dangus
ir išdygsta naujas pasaulis
kai tu antrąkart pabundi

1993 01 06