baigsis vasara ir nutils visi keliai
numirs mašinų triukšmo aidas mano širdyje
ir bus aplink taip tuščia kaip dar niekada nebuvo
o aš nebegalėsiu rasti ko ieškojau
draugai ir paukščiai išplasnos į morrisono šalį
automobiliai užmigs nusėtam šiukšlėmis slėny
ir tik paslaptingas indėniškas ženklas
pavėlavęs praplauks mėlynam rūke
baigsis vasara ir gatvės bus lyg elektrinės
net nejudės šaltos sausos negyvos ir plokščios
tik vaikai ant tų gatvių beviltiškai žais
dar nespėję pamiršti praeito gyvenimo vasarų
mes visi grįšime į nulaižytus sintetinius kambarius
kad galėtume dusti geltonoj šilumoj
mes būsime taip toli vienas nuo kito
aš ilgėsiuos paslaptingo indėniško ženklo
išskubėjusio paskui vasarą plentu į pietus
baigsis vasara ir keisis viskas per naktį
mūsų gyvenimas sustos laukdamas ateinančios saulės
bus tuščia aplink ir sustos širdis
ir nurims keliai kai baigsis vasara
1992 08 09