Kai mėnulis verda bronzą…

kai mėnulis verda bronzą
ryškiai mėlynam fone
bjauriai kniaukia juodos pušys
ir pažadina mane

o jums pušys sesės mielos
rėšiu dalgiu per kamieną
šimtas dvidešimt uodų
eksploatuoja mane viena

o karamba kaip negera
net kefyras nepadės
liesiu ašaras aš naktį
kai girta žvaigždė skambės

pamastyk apie visatą
kokia didelė jinai
ežeras suvalgęs briedį
atgailauja per vėlai

parazitai demonstruoja
jėgų drausmę darnų žingsnį
žurnalistas užfiksuoja
saulės nepadorų žvilgsnį

man nutirpo rankos kojos
jau rašyt nebegaliu
už mane kažkas aukojas
o aš kosmose guliu

1991