KAI NEBUS ŽVAIGŽDŽIŲ

vieną giedrą vakarą tu pakelsi akis
nuo šalto ir apsnigto stalo
ir vorų kauksmo lydimas išeisi
kai abejinga saulė nusileis

tavo žvilgsnis pasieks visai giedrą dangų
tik neras tenai nė vienos žvaigždės
tavo mintys nukris jos neradusios
ir ant ledinio pasaulio suduš

negyvi uodai klyks planetom pavirtę
be žvaigždžių dangus virs tamsa
ant asfalto stovėdamas į save atsigręši
bet bus tuščia – nerasi širdies

išsklaidys vėjas kelią kuris
pasirodo tebuvo dulkių miražas
tu stovėsi lyg švininė uola tamsoje
ir šitas vakaras jau greitai ateis

1993 02 02