KAI PABAIGOS NEBEREIKIA

tarytum akmenų sniegas paskutiniąją dieną
viskas aišku lyg viskas būtų paliesta
lyg viskas netikėtai būtų išgirsta

ir skaičiuoji pasaulio knygos lapus
ir skaičiuoji pasaulio knygos raides
ir suskaičiuoji tiktai ligi vieno

dievą randi tarpdury ir svetimo kūno karštyje
saulei seniai nusileidus ar nespėjus pabusti
niekas neišnyksta pasukus galvą į kairę

prieš tave surasoja saulėlydžio akys
niekada nematytos bet kaip niekada savos
kad net jas sumaišai su savim

lietus ir kelias – nesuprasti kuo jie skiriasi
bet iš kažkur atėjo gašlus absoliuto kvapas
kad vis viena nežmoniškai aišku

ir skaičiuoji pasaulio knygos lapus
ir skaičiuoji pasaulio knygos raides
ligi vieno

1993 07 06