KAI PASIGENDI GUMINĖS SIELOS

pasaulis aiškiai per didelis
kiekvienas tai žino
bet kartu pernelyg ankštas
kada stovi ant tilto virš geležinkelio
virš laukų savo galo nerandančių
ir stovi ne vienas
bet tuoj tuoj toks būsi
tada vėl lauksi ir lauksi
arba pats būsi laukiamas
tada būsi plėšomas
tų dėl kurių pasaulis per ankštas
ir tada veikiausiai vėl
pasaulis bus per didelis
(kaip visad)
bet DABAR jis toks mažytis
taip nemaloniai į saują telpantis
(o dvejoms saujoms jo nebelieka)
ir kaip žmogau gyventi
kai visą laiką viskas taip keičiasi
o tavo siela negali tampytis
kaip visiems gerai žinoma
apsisaugojimo priemonė
kaip gyventi kai būni ne vienas
ant tilto virš geležinkelio
ir net traukinys nepravažiuoja
kai jau lyg ir vienas grįžti iš stoties
bet iš tikro dar ir kaip ne vienas
taip bejėgiškai sunkiai ne vienas
ir kokia tau paguoda iš to
kad pasaulis ir vėl
smarkiai per didelis

1993 08 04