KELIONĖ KALNAIS IR SLĖNIAIS

plokščios žvaigždės pasirodo priekyje
iššokdamos pulkais iš horizonto
tamsiai žali miškai padaro
gyvenimu ir vandeniu alsuojantį koridorių

o plokščios žvaigždės artinas be garso
genėdamos nematomus dangaus stulpus
tai panašu labai į staigų antpuolį
kokius temoka padaryti bombos ir skėriai

o mums belieka tik žiūrėti į vaškinį dangų
ir tik kvailius tegali stebint tai kas dedasi aplinkui
nes visko margo karšto nematyto atsitinka
mes plaukiam valtimi kalnais ir slėniais

pakilę ant eilinio horizonto matom
kad prieky vėl bloga aušra
raudona saulė serga šizofrenija taškuota
ir dvasios jos pavirtusios arkliais išjoja pamedžiot

ligota saulė dovanoja sausą naktį
išbertą sidabriniais obuoliais
naktis užmigdo mišką jam suvėlus plaukus
mes plaukiam valtimi kalnais ir slėniais

1992 07 15