KOVA PRIEŠ PAUKŠTĮ

aš išėjau į skrendančią kovą
prieš milžinišką metalinį paukštį
užgožusį pusę dangaus ir plevenantį
niūriais begaliniais sparnais

nespėjau priglausti savo kovos
prie aštrių lyg mintis paukščio plunksnų
kai baltas saldus jo riksmas
mane nubloškė ant pavargusios žemės

aplinkui raibuliavo švelnios kraujo bangelės
ir miegančios uolos plaukė į praeitį
mano kova lyg raštuota gyvatė
išsinėrė dejuodama iš savo odos

išnyko saulėtekio viliojanti uždanga
ir stuburas pavirto sidabriniu dalgiu
visas pasaulis vėl tapo paukščio auka
besiklausančia pratiso pergalės riksmo

1993 01 20