KRUVINAS VĖJAS

štai mes jau stovime ant balto ir šlapio
PASKUTINIOJO dangoraižio stogo
pasaulio karštis nuskendo jūroje
plasnojančioj nostalgiškais sparnais

štai mes jau stovime ant balto ir šlapio
savo gyvenimo svyruojančio stogo
virš tos plasnojančios pavargusios jūros
šalia tos vienintelės jau mirštančios draugės

ir tik vienas žaibas prieš pabaigą
iš tolumos ateinantis į mūsų akis
tai leisgyvis kruvinas vėjas
pabersiantis mums saują paskutiniųjų žodžių

1993 06 01