KURMIO KELIONĖ

Žingsniavo kurmis
Be plento ir takų
Iš savo pilkos tėviškės
Be duonos ir dantų.

Žygiavo prakaituodamas
Per girią žaliai mėlyną
Ir nešėsi kuprinėje
Kelionės pilką vėliavą

Šalta drėgme pasipuošė
Jam smilgos priešaky
Ir ašarą išspaudė
Mintis labai klaiki.

O už kilometro skaudžiai
Giedojo juodas plentas.
Žygiavo kurmis išdidžiai
Tarytum disidentas.

Knibždėjo kurmio galvoje mintis
Ir paausius kuteno.
Vien tik dėl jos kelionėn traukė jis
Iš vietų, kur gyveno.

1990 lapkritis–gruodis