LAUKIANT POTVYNIO

pušim apaugę šlaitai
meiliai žiūri į plentą slėnyje
laukdami žadėtojo potvynio

tolumoje už mėlynos sienos
mirkčioja baugščios didmiesčio akys
pro sieną veržiasi baimė

pušys šviečia geltonu žinojimu
ir palydi lėtas mašinas
kurios nori suspėti į miestą

rodos visas pasaulis keliauja
pasipuošęs languota panika
pasislėpti į savo namus

o čia ant samanoto šlaito
jaučiant nugara dygią šilumą
gera laukti žadėtojo potvynio

1992 09 14