MERGAITEI, PASILIKUSIAI LIETUJE

gaila bet lietus negali tavęs paguosti
gaila bet jis niekad to negalės
ir tarp milijonų lašų
plėšriame jų sraute
nenukrinta nė lašo linksmybės

lietus juk negali nukrist iš dangaus
niekas negali nukrist nuo savęs
basais padais į šlapią žemę atsispyręs
nuskrenda kauksmas
nebylus nes niekas dėl šito nekaltas

tavęs negali paguosti lietus
bet vis gi tu neturi apmaudo kumščio
kurį galėtum sugniaužt atsigręžus
į kiaulės akimis mirksinčią tuštumą
ir nesakyk kad lietus tavęs nesugavo

šlapios sūpuoklės pavargę arkliai ir užgesę žaibai
slepias po mano akių vokais
o tu slepiesi už horizonto stiklo
abipus jo tas pats lietus neužmigdantis tavo plaukų
apmaudu nes jis – tai keleivis palikęs mane

1993 05 29