NAUJAS HITLERIS
I
ar matei kada tokį saulėtą lietų
iš dangaus krintantį vandenį
iš dangaus krintančią dieną
neišnyk jei paklausiu dar
ar turėjai kada tiek vilties
pasilikti per amžius
kiekviena žemės sauja
ant kurios mes žengėme
rodos seka mus iki čia
mes gyvename savo širdyse
jas skalauja jūra
sapnas
kažkur jau gimė naujas hitleris
į lietaus užuolaidą įsisupęs
tavo rankos ne rankos jau
kai jos nebe tavo o rytdienos
tavo kojos ne kojos ir
viltis pamažu grįžta į saulę
II
dienos tavo ir žinai tu geriau ar
tai vakar rytoj ar tai šiandien
tavo rankos tapo ne rankomis
širdis tavo sprogo ir tu pamilai
nesvarbu ką
bet svetima meile
langai tavo prote įsižiebė
ir buvo ten visokių kelių
aušrų ir kažkokia sapno logika
buvo pilna visko ko aš nesuprantu
bet aš mačiau tavo nugarą
kada vėl namus palikai
mačiau tavo kojas išeinančias
kad ne kojomis būtų
viskas kas sena ramiai guli karstuos
ir net vėjo pirštu nepajudina
tu nuėjai nes naujas Hitleris
jau ne čia už lietaus pasislėpęs
III
ten buvo jūra bet jūra kita
(kodėl hitleriui būtinai reikia jūros?)
jūra buvo ant adatų
ir iš dangaus nekrito vanduo
ir iš dangaus nekrito diena
saulę kiekvienas turėjo kitokią
aš buvau kairiarankis tarp teisingųjų
turėjau ilgus plaukus tarp išmintingų
labiausiai mylėjau mergaitę
atėjusią šiaurėn iš mekos krypties
nors buvau tikriausiai lietuvis
todėl nenustebau kai mes vėl susitikom
ir kai sužinojau kad tau
dabar esu personalinis žydas
o dieve kaip būtų gerai
laike pasiklydus šuoliais
naujas hitleris čia
o tik jūra ošia ant adatų
IV
ar galėjau vadintis šventuoju
jei niekada nebuvau nužudytas
ar galėjau vaikščiot aplinkui
ir žiūrėt į tave kaip į veidrodį
neturėjau sparnų taigi
neturėjau ir ką prarasti
naujas hitleris vėl nugalėjo pasaulį
jis pirko ir pardavė ateitį
jis mokė sakyt „taip“ ir „ne“
naujas hitleris mokė pasaulį
jis padarė taip kad nerasčiau namų
jis padarė taip kad niekas nerastų
tie namai jau ne namai
į juos netelpa svetima meilė
naujas hitleris turėjo sparnus
todėl jis prarado viską
tu gali jį nusirengti kaip sapną
nors sapnai taip lengvai nesibaigia
V
palaukim gal šventė ateis dar kartą
juk tiesa kad mes nieko nežinom
išmesti čia ir nieko neturim
už nugaros nebent tik
saujas žemių kurias jau
spėjo paliest mūsų kojos
gal dar matysim tokį saulėtą lietų
iš dangaus krintantį vandeni
iš dangaus krintančią dieną
neišnyk jei paklausiu dar
gal liko nors truputis vilties
pasilikti per amžius
o jei taip tai ar mums
iš tikrųjų šito taip reikia
gyvenimas tai tas pats
tik gal ne toks rimtas orgazmas
ir mes gyvenam nors naujas Hitleris
vėl gimė lietuje pasislėpęs
1993 10 15