naujas rytas atneša tylų
ir pilką padangų sniegą
tada eini juo tarytum per tuštumą
atsiradusią kažkur tavyje
po medinių bombonešių ant skrydžio
už saulėtekio pateka kalvos
kruvinais ir raukšlėtais pakaušiais
praeini pro savo riebų gyvenimą
kybantį ant skambančio medžio
ir horizontas tau perpjauna gerklę