Nereikia man jūsų žalių pinigų,
Kurie jus prikaustė prie nuobodžių stalų.
Nedrėbkit asfaltu ilgesingų kelių,
Nes aš ir per molį paeiti galiu.
Rūdija narvelis kažkur praeity,
Prižiūri šį daiktą tijūnai kiti
Ir grįžta kas vakar žiūrėti TV
Po kojomis auksu austa pagalvė.
Protingieji niekad neskaičiuoja žvaigždžių
Ir karcery vaikšto žingsniu išdidžiu,
Ir viską supranta jų protinga akis,
Kas pridera žmogui visad pasakys.
Ir man nusibodo kapeikų žvaigždynas,
Patinka tik senas ir linksmas kaimynas.
Patinka labai šlapio molio kalnai
Ir riebūs be galo raini katinai.
1991 kovas