vėlų vakarą staiga pateka pietuose saulė
ir pasako lyg motina – aš tavo viltis
ir padovanoja man didžiausią laimę
gražią kaip sena smulki moneta
taigi – man galima peskrost pasaulį
po velnių – o aš ruošiausi mirti
palikęs kortas draugams išeinu
iš mėlynos autobusų stoties
o taip – aš galiu bėgti į pietų šviesą
pro vamzdžius ir los andželo bilietus
kiek daug malonių šiukšlių
kai aš pagaliau pabudau
1992 05 23