liepsnojantys bokštai išskris
nors tavo akys pasiliks užmerktos
biplanu išskris tavo sapnas
tik jo kauksmas skambės juodoj tolumoj
ir neliks tavo sapno per amžius
tavo sielą pakvies išbadėjęs pasaulis
savo miestus pražiojęs lyg burną
jis parodys savo didžiąsias kopėčias
tas kopėčias pasaulis parodo tik tiems
kurių jis nugalėt nepajėgia
nes pasaulio kopėčios yra ta jėga
kuri viską išlaiko bet ir viską palaužia
tos kopėčios slys plieno gatvėm
pro tavo akis per visą visatą
skleisdamos karštį nuo savo
prakaituoto metalo skersinių
o visi žmonės kopėčioms lenksis
ir paklusnūs keliaus jų kvadratinėm žarnom
rėkdami kad pasaulis galingas
panašus į nesibaigiantį kelią
kai į dugną nugrims visas triukšmas
ir šaltai aprasos tavo akys
gal nušliauš išgąsdintos kopėčios
gal sugrįš psichodelinis sapnas
1993 03 27