Noriu išgirsti paskutinį eilėraštį
Paskutinio poeto
Jim Morrison
paskutinio poeto eilėraščių
niekas nebegirdės
žmonės patys gulės vietoj žodžių
aplink pasaulis
kaip dažoma siena
suksis prispaustas
juodos poeto kojos
poeto akys –
nevarstomos durys
pro kurias niekas nevaikščiojo
per daugelį metų jos tapo
raudona siena
už kurios augo šėtono pilys
iš begarsio tirpstančio smėlio
taip atsirado naujas pasaulis
kažkur tarp plaučių ir sąmonės
jis buvo juoda bet švelni paguoda
ir atrodė kad poetui jis taps
atokvėpio miestu
bet poetas nespėjo nieko pastebėti
tik viską sunaikino sudegusiom rankom
jis iš savęs ištraukė baltą liepsną
užrakino juodas duris
į bet kokį pasaulį
ir pasakė
sugriauta
taip
tai tiesa –
niekas nebegirdės paskutinio poeto eilėraščių
bet jam bus atleistos visos nuodėmės
jo ir visų buvusių
visi nusikaltimai bus pavadinti dorybe
o nuopelnų niekas neprisimins
tada poetas atsikvėps
ir bus vėl gyvas
ir eis į žolę pasinert
ten kur daug oro
1993 04 28