Po greitkelio arka…

po greitkelio arka
nagų lakas
jau atspindi
vėstantį veidrodį
štai ji sklendžia
penktuoju matavimu
liesdama
žolės adatų jūrą
pravažiuoja juodas brezentas
ir grįžta šeimos
keturių sienų glazūroje
džiunglių gyventojų raištis
dabar rodo
vakarinę reklamą
– mes buvom prie medžio
ir šulinio
– girdėjau kaip atsiliepė
betoninės palmės
– pro mus namai liko tušti
– kaip pašto dėžutė
– pažiūrėk ten
tarp kometos
aliuminė maršo aikštelė
per visus horizontus
laukia sugrįžtančių

2001