prieŠauŠris

po meilės priešaušrio
lūpos būna švelnios
lyg vasara permerkta lietaus
o ir pati vasara
vien neapčiuopiamas rūkas
ir nieko daugiau
 
po meilės priešaušrio
tavo veidas – žėrintis skaistvaris
atiduotas ir dievui ir pragarui
pasilikęs čia ir išėjęs anapus
pro duris kur už veidrodžio –
tiesiog tavo veidas
 
krintant priešaušrio šviesai
išsitiesia pirštai
kažkur anapus – į tą kelio galą
gal jie nori palenktyniaut
su elektros laidais
nežinau –
viskas visiškai viena
po meilės priešaušrio
 
1993 08 03