PRO SĄMONĖS LANGĄ

žingsniai šlapioje pievoje
kai rūkas uždengia smegenis
medžiai stebi klajones
ir atveda į saulėtą gatvę

mintys ant dulkėtos sofos
ilsis skaidriame kambary
tos pačios knygos tie patys laikraščiai
keisti ir pastovūs garsai

mūsų aplinka kaip nuskandintoje šventėje
praeiviai klykia: baisi iliuzija
bet tik tai ir yra gyvenimas
o visa kita – banalus merdėjimas

o šlapioje pievoje
rūkui uždengus smegenis
išėję į saulėtą gatvę
mes pasiimam savo gyvenimą

1992