belaukiant vilniaus palubėj
prie negyvos bažnyčios
kol autobusas leis
ant žemės nusileisti
ekranas laikrodžio
į dangų kyla
ir įsipainioja viduramžių varvekliuos
šiukšliadėžę šalia atrodo
rūko senis
kad smarvė žmones
išveja iš miesto
mane palieka vieną
niekas nesikeičia
ir autobuso veidrodėlis rodo
dailylentėm apkaltą
mano sielos odą
ekranas rodo vidų
ir užgęsta
1995 11 13