RYTINIS PASIVAIKŠČIOJIMAS SU SAVIMI

saulės ugnis išskalauja
trūkčiojantį oro balsą
geltonas saulės miražas
receptas akloms akims

mirę medžiai pabėga į praeitį
įsikibę už vėjo ragų
horizonto įrėmintos lygumos
pusrytis šiandienos sąmonei

slenka kojos rūko paviršiumi
o prie ežero žalios svajonės
nepažįstami ir nepasiekiami
jas skalauja absoliutūs vandenys

keistą kreivę nubrėžia
mano paties nueiti takai
aš savęs kartais nepaveju
nes uždrausti man žalieji sapnai

uždrausti kad iškart nepajusčiau
visumos ir tikslo savo kelionių
kad bastyčiaus kasdieną be galo
save tik iš tolo matydamas

1992 03 01