Mano mintys kaip kapinės
Ydas paslepia nesimpatiškų šmėklų
Laikas peržengia nematomą slenkstį
Ir viskas jau vadinasi sapnas
Ugnimi ir vandeniu pranašaujantis meilę.
Tauriai žingsniuoja nepažįstamos minios
Aplink žemę užsidega žvakės
Vėjas praskleidžia metalo debesis –
Elektra išlydo meilę.
Krenta vandenys su karštų taukų priemaišom
Rytas ateis už keleto valandų
Išlydyta ir išgarinta meilė
Sušvyti aplinkui lyg pasaka.
Ta pasaka ir ta meilė užgriūva
Ir darosi gera nuo sapno
Nors laužomi šonkauliai
Atbudus dainuos širdis pirmoje vertikalėje.
1991 gegužė