Sėdėjo ant tilto šamanai…

sėdėjo ant tilto šamanai
ir rūkė šamanai kanapes
žalias klastingas ir tirštas
kilo į debesis kvapas

po tiltu riedėjo bidonas
įjungęs keturias lempas
bidoną vairavo melžėja
bidonas buvo jos tankas

melžėja užuodė kvapą
šamanai pamatė melžėją
pamilo visi ją iš karto
bet nieko iš to neišėjo

tiltas buvo per aukštas
šamanai bijojo nulipti
bidonas melžėją vis vežė
neleido ilgiau pasilikti

ir liko ant tilto šamanai
ir meilei atėjo jų galas
patiko merga – nežiopsoki
toks pasakėčios moralas