laimingas auksas ištrūksta iš niekur
ir užpildo sektantišką erdvę
besišypsančios durys įleidžia ateivį
ir tyliai išeina iš kambario
už užuolaidos mėnuo liepsnoja
ir liejasi auksas kaip gintaras
vyniojasi man apie kojas
sektantų globojamas veidrodis
trys duonos kristalai
keli sutrinti pinigų gabalėliai
centre pagimdytos ant stalo visatos
aplink juos vien blizganti meilės erdvė
vibruojantis savo esybe praeivis
stiklinėm rasotom akim žiūri į niekur
nes tik čia ir dabar ir tik šitaip
jis turi šansą pažvelgti į viską
ir sidabrinės vikrios gyvatės
ant užuolaidos ir ant sienų
ir visas auksas visa vibracija
tik dėl karščiuojančio šanso
o už užuolaidos mėnuo liepsnoja
1992 08 17