ŠUNŲ GIESMĖS

Vieno veiksmo vakaras

PROLOGAS

lyg pasaulis nebūtų
nė karto savęs išdavęs –
medžiai įsmigę j kosmosą
žiedlapiais
visos vietos užimtos čia –
banalioje planetoje
žemėje
nepavyks pasislėpti
atėjus vakarui
šitame kino teatre
be mažiausio ekrano
šitoje scenoje
be tuščiausios salės
žinok savo vietą
juk žvaigždės negali
dovanoti mums kito
gyvenimo
ir mes niekada
nebūsime užkariautojais
nepabusime didvyriais
kitą rytą
nerasime lobių
užkastų
svetimoje atmosferoje –
žinok savo vietą
nes kitos paprasčiausiai negausi
jei patekai čia
į banalią planetą žemę
kur visko tiek daug
o lieka
tik šunų giesmės
ir klausimai
vietoj atodūsių
žmogus žmogui vilkas
tai kodėl pilnaties naktį
nė vienas šeimininkas
savo šuns negrąžina i rują?

PIRMOJI GIESMĖ
nekantriausias šuo:

broliai
iki devinto horizonto girdėti
tarytum varpai
ant devynių kalvų
su bažnyčiom
gaustų gyvais šunimis
seserys
apšerkšniję grandinėmis
numirę šiai nakčiai
miega
tarytum ne seserys
šią naktį
šventės nebus
kurią mums dievas žadėjo
o ryt vakare
ir dievo neliks
bet jei taip
tai kodėl mes čia ?
aū
broliai ir seserys į
žmogus žmogui vilkas
tai kodėl pilnaties naktį
nė vienas šeimininkas
savo šuns negrąžina i rują?

ANTROJI GIESMĖ
privataus namo šuo:

benamio sapnai
lyg lašas degtinės
tiems kas turi namus
nuo pradžios iki galo
kam namų
lygiai tiek
kiek gyvenimo
kaip patarsit –
ar pabėgti kiemais
blusom
šašais
konteineriais
a i d s
išvažiuoti grotuotom mašinom –
šunys už grotų
šunys už vairo
vis artyn prie mirties
vis greičiau tenai
kur saulėlydžiai
viltimi
sąvartynus nudažo
ar pasilikti čia
kur namų vėriniai
kaip karoliai šimtąkart
aplink žemę
ir tris kartus
apie kaklą ?
jeigu kartais nutrūksta radijo ryšys
tarp prezidentų laivų ar isterikų
ar verta skųstis dėl to
kad šuns balsas neina j dangų?

TREČIOJI GIESME
šuo-senis:

ar žinai kalės vaike
bejėgi šunyti
gimęs netyčia
kas yra protas?
tu jį vaikaisi
kaip kalę
pavasario lysvėm
ieškai kaip
kaulo
bet kaulas geriau
kaulas – tavo ir tiek
bus laikas
ir pats
atiduosi pasauliui
keliolika kaulų
protas – žmonių
atsimink
kad ir kas tu bebūtum
protas tuose kambariuose
kur tavęs neįleis
tu šlapias miegosi ant laiptų
protas visada
liks pas juos
tarp televizoriaus
parketo ir lūpdažių
jie turi partijas
sektas ir viešnamius
kaulas – tavo
ir kaulas geriau
kaip atskirti kai naktį be prošvaisčių
staugia anoje pusėje geležinkelio
ar ten šuo ar savižudis
savo bailumu nusivylęs?

KETVIRTOJI GIESMĖ
šuo su kilmės dokumentais:

jei naktis
nuplautų kraujomaišą
žemėje rytą
nebeliktų karalių
nebeliktų laimingųjų
tokių kurių niekas
rytais į medžioklę
nedrįsta pažadint
pasakykit man
broliai ir seserys
gal žmonės žino
iš savo kalendorių
ir knygų
kad tikrai bus naktis
kuri nuplaus kraujomaišą?
kodėl gi tad žmonės
taip nori
kad šunys būtų kilmingi
bet šunys vis vien
o žmonės – tai žmonės
netgi tada
jei nebeliktų karalių?
„ėj šunie!“ sako žmonės įžeidinėdami
o ką turi galvoje šuo
kitam šuniui sakydamas:
„klausyk, būk žmogus!“

PENKTOJI GIESMĖ
iki tol tylėjęs šuo:

dar ne vėlu –
šventė bus
ir dievas nemirs
sulaukęs rytojaus
matot –
ne visi išsiskirstė
liko tie
kuriems nieko
neliko
šventė ateis
pas tuos už kurių
liko vartai
su iškabom
„piktas šuo
pro memoria“
pas tuos
kurie niekur nespėjo
pavėlavo
netgi numirti
šventė bus
jei mes esame čia
negi mus tik apgaus
ir apgaus?
ėj kur jūs einat?
palaukit!
aū!
broliai ir seserys!

EPILOGAS

lyg pasaulis nebūtų
savęs nė karto išdavęs –
vakaras nusinuodys tamsa
o jis nesikeis
jei jau esi čia
gali rinktis kelią
iš kelių savo minčių
kelionei į ten
kur nėra laumžirgių
šermukšnių
nėra vandens
ir sapnuoti
kažkaip neišeina
gali pasirinkti taką
tą vieną vieninteli
be takažolių
ir be pakalnių
kuriose nepavargtum
daugiau nėra iš ko rinktis –
šunų giesmės ir tos
labai greitai nutyla
banalioje planetoje žemėje

1994 05 08