SUSINAIKINIMO FRAGMENTAS Nr. 2

kai paskutinis gyvybės lašas
nuslys į tirštą tuštumą
aš dar norėsiu pažvelgti į saulę
parašytą tvarkingai danguj iš kairės į dešinę

mano kūnas bus sausas
kaip gigantiškas pūvančio smėlio kristalas
paskutinį kartą jis bus man kalėjimu
prieš nuskęsdamas į drumzliną praeitį

aš žinau kad šviesa tada bus
taip arti kad užtektų ranką ištiesti
ir įžengti į medžioklės šalį
kur niekad nebūna medžioklės

aš tikiu kad išnyks visos sienos
ir mane šviesa priims į savo glėbį
nes bus daug lengviau ir neišnyks gyvenimas
kai paskutiniai gyvybės lašai
susigers į verkiantį dumblą

1993 03 27