TIK DANGUS

plaukiant per horizonto liniją
visad ateina mėlynos mintys
ir kalba sėdėdamos valtyje
virš mūsų vien tik dangus

keliaujant virš plokščių smėlio krantų
ir einant daug šviesmečių smėliu
šventoji dykuma atsiunčia sapnus
dangus vien virš jų ir manęs

ir mirtinos būtinybės taške
atsigulęs ant kosminio smėlio kristalų
prieš išnykdamas spėju pajust
virš manęs vien tik dangus

1992 09 01