TIK DUONOS ISTORIJA

aš papasakosiu jums duonos istoriją
ne dabar – kai lis angelais
ir suksis vakaras panašus į šitą
ir užsivers kaip juoda knyga

kai laukais pasipils įvairiapalčiai žmogeliai
o pasaulio ūžesys tils iš lėto
ir augs debesys virš horizonto
kaip laukiniai karžygių sapnai

medžiai žolės krūmai brūzgynai
žemę gaubs iš visų kraštų
taip iki galo ir nesuprasti pasaulio viešpačiai
pirmagimiai dievo vaikai

oras galbūt nubėgs paskui dangų
ir kai mums nieko nebeliks
ateis pats tinkamiausias metas
papasakoti jums duonos istoriją

ji nebus ilga nes laiko bus maža
žodžiai plauks nekantrioj tuštumoj
atsivers širdys ir susprogs pasaulį pamačiusios
pasaulį kuriam liko tiek nebedaug

ir tai bus tiktai duonos istorija
tą konvulsišką pašventintą vakarą
paskutiniai žodžiai pametę prasmę
ar ją palikę pasauliui išeinančiam į anapus

1993 05 31