TOBULOJE TAMSOJE

būna tokia tamsa
kad nebegali net kvėpuoti
ji įsiveržia į tavyje snaudžiančią tuštumą
tamsa tavęs nepaleis

pro tavo akis
sninga blyškūs šešėliai
kažkada tai buvo šviesa ir gyvenimas
o dabar jie tirpsta tamsoj

sušmėžuoja kartas nuo karto
nugalėti palėpių gyventojai
tu kaip gęstančią liepsną saugai laikus
kada visi gyveno be antrankių

kai paskutinis šešėlis pasieks
juodą verdantį tamsos pilvą
bus nuspaustas jungiklis ir išjungta srovė
maitinusi mano smegenis

1993 02 23