TYRA TUŠTUMA

galaktiką iškeičiau į pragmatišką lietų
išbarsčiau laikraščius kaip dangaus dantis
o kažkas tuo metu sugriovė skęstančius bokštus
ir takus užmaskavo debesų akmenim

tada pajutau kad parduota jau viskas
kas mano kišenėj turėjo sparnus
ir knygos raupsuotos ir stikliniai gandrai
mane paliko visi kas mokėjo kvėpuoti

saldūs pirštai pradraskė sielos vartus
bet visiškai nieko tenai nesurado
ir paliko mane tartum laukiantį
savo laiko pasaulio pakrantėje

1993 04 17