UŽ RIBOS

numirs pražilęs kraujas
tą raustančią ir stingstančią sekundę
kai saulę į varpus ir stagarus iškeisiu

ir sieloje tuo momentu
galbūt išdygs balti sparnai
neramūs kaip šešėlis šalto žadintuvo

ateis diena ir tuoj atgal
lyg susigėdus apsigręš keliauti
nes ne tik jos bet NIEKO nereikės

ištirps ir akys
gyvenusios aukščiau už aklą sielą
artėjant nakčiai amžinybė pasibaigs

1993 04 18