Jūs sakot „vakar…“
Mes sakome „rytoj“.
Jau jūsų akys aklos,
O mūsų atsimerks jau tuoj.
Ir veržiasi į praeitį
Užtirpusi širdis
Ten daug dar kas nepasiekta…
Užgesusi viltis.
Mes žiūrime į rytdieną
Kur mūsų ateitis.
Kas porą žingsnių netektys…
Po valandos mirtis.
Nežinome kaip eisime.
Nežinom kur ilsėsimės.
Mylėti, ne kariauti
Ar dar mes sugebėsime.
Pavargote nuo prievartos
Ir liksite joje…
O mes dar kolei sugebam
Paliksim dieną šią.
Ta jūsų praeities diena
Ateis rytojuj mums.
Sugrįžta Džonas Lenonas
Su pienu ir medum.
Paduok man ties Dubysa ranką
To ryto šeštą valandą
Dabar mes viena Laisvėje
Sujungę praeitį ir rytdieną
1990 m. rugpjūtis