Vienintelė nuolauža kaip kruopa
Visoje beribėje visatoje
Kur horizontai skaidrūs ir ištirpę
Ir gelsvas eterio dangus
Tokių visatų – šimtas dvidešimt
Bet tu joje – todėl jinai vienintelė tikra
Ir tenka mindžioti per eterį
Bekraščius valkatos takus
Pabėgę žvaigždės ir kultūros
Parodo elegantišką liežuvį
Ir vien tik nuolauža, kaip kruopa
Į gerą daiktą panaši
1991 06 26