VILNELĖS KILPA ANT KAKLO

tavo kaukolėj –
raitoji policija
ir nuo vyno ciklonų
šlapias saulėlydis
nugenėti medžiai
panašūs į nuorūkas –
giljotinuotas pavasaris
tarp tavo pirštų

kalnai už vilnelės
kaip tavo kvėpavimas
jie sunkūs
ir po smiltelę
byra žemyn
piešdami kardiogramą
su trim pliusais
kreives viršuj

tavo sielą
pagavo srovė
išnešiojo
visoms vilniaus patiltėms
buda ją pastebėjo
pakeliui į blaivyklą
tuščia paliko
kaip sereikiškėse

iš lėto
leidžiantis
lietui

1996